cekutis prokuratura 0     2012 m. balandžio 11 d. trys Seimo nariai – V. P. Andriukaitis, J. Karosas ir P. Auštrevičius – kreipėsi į prokuratūrą dėl Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininko R. Čekučio pareiškimų socialiniame „Facebook” tinkle. Parlamentarus papiktino balandžio 3 d. R. Čekučio pasisakymai Mortos Vidūnaitės „Facebook” profilyje, kur jis reiškė ketinimus smurtu susidoroti su „Briuselio ir Maskvos šiknalaižiais”, prie kurių priskyrė ir šiuos tris parlamentarus:

brell     BRELL – tai posovietinė energetinė sąjunga, kurioje Lietuva šiemet pradėjo skaičiuoti antrąjį narystės dešimtmetį. Tiesa, teisininkai galėtų paaiškinit, kad tai – viso labo penkių posovietinių šalių energetikos įmonių tarpžinybinis susitarimas, o ne posovietinė sąjunga, kokias draudžia Lietuvos Konstitucija. Tačiau gyvename laikais, kai energetika iš aukštų tribūnų įvardijama kaip geopolitikos sinonimas.

musk kapitalistus 0     Besidomintiems politika pastarieji keli metai turėjo būti labai įdomūs ir turtingi įvykiais. Nuo Europos skolų krizės iki Šiaurės Korėjos lyderio mirties, nuo „Arabų pavasario“ sukilimų iki visuotinių rinkimų Baltarusijoje. O pastaruoju metu pagrindinis korporacinės žiniasklaidos – tiek užsienio, tiek ir Lietuvos – dėmesys yra nukreiptas į neramumus Sirijoje bei diplomatinius konfliktus tarp Irano bei didžiųjų Vakarų valstybių.

tautinis sviesoforas     Prigimtinės elito teisės? Šių teisių sąvado nerasite jokiame rašytiniame šaltinyje, bet nebandykite teigti, kad jų nėra. Vyriausybės, diktatoriai, valstybės bei santvarkos atsiranda ir žlunga palaidodamos kalnus popierinių įstatymų, tačiau kas palaidos tai, ko nepripažįsta net tie, kurie tuo naudojasi?

trispalve     Mano nuomone, naratyviniai Lietuvos valstybės pamatai neatitinka politinių šiandienos iššūkių, todėl jie nesukuria įsivaizduojamos erdvės politiniam veiksmui geros politinės tvarkos pagrindimo prasme. Trumpai aptarsiu iki šiol egzistuojančius naratyvus, kuriais Lietuvoje grindžiama politinė tvarka.

fasizmui ne policija     Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną sostinėje vėl buvo surengtas neonacistinių, fašistinių ir radikaliai nacionalistinių jėgų maršas. Nors šios jėgos save lyriškai vadina „patriotiniu jaunimu“, tiek sąžininga spauda, tiek sąžiningi asmenys, žinantys istoriją ir turintys bent šiokius tokius intelektualinius bei analitinius gebėjimus, kurių dar neaptemdė neapykanta, kasmetinius maršus laiko neonacizmo ar bent fašizmo apraiška.

violetine minia0     Ir kas gi, stebėdamas, kaip tuštėja žymiausias Lietuvos patvorys, galėjo pagalvoti, kad jis ir vėl bus „apgyvendintas“. Neįtikėtina, tačiau rinkimai tapo puikia proga surinkti į krūvą jau beišsikvepiančią violetinę minią. O ar galėjo būti kitaip?

vorai stiklainyje 0     Vienas biurokratas it muses iš barščių išmeta iš postų kitus du biurokratus. Tie biurokratai yra kitų biurokratų draugai. Ir tuomet it pykinantis vėmulys sukyla neregėtas pilietinis aktyvumas. Tiesa, vėmulys sukyla ne visiems, o tik tiems, kurie nesugebėjo iki galo suvirškinti seniau nei prieš du dešimtmečius paruošto seno jovalo.

valstybes stabai 0     Simbolių galią žmonija suprato jau seniai – daug seniau nei atsirado pirmosios valstybės. Pirmykščiuose kultuose jau buvo naudojami daiktai, kurie buvo sudvasinami suteikiant jiems privilegijuoto visuomenės nario statusą arba pritaikant bendravimui su bekūnėmis dvasiomis (dievybėmis) ar gamtos galiomis. Ir stabai, ir fetišai buvo uoliai saugomi, jų naudojimas – reglamentuojamas, o jiems padaryta „skriauda“ buvo laikoma nusikaltimu, už kurį būdavo skiriama griežta bausmė.

00 stiopa     Diskusijos Lietuvos viešojoje erdvėje, paaštrėjusios prieš 2012 m. kovo 11-osios ultranacionalistų eitynes, akivaizdžiai rodo, kad kraštutiniams nacionalistams pagaliau pavyko primesti ir legalizuoti savo diskursą. Lietuviškoje žiniasklaidoje lyg niekur nieko svarstomos teigiamos ir neigiamos šūkio „Lietuva – lietuviams!” pusės, eitynių organizatorius maloniai priima Vilniaus meras ir pažada jiems niekada netrukdyti, didieji interneto portalai, anksčiau privengę ultradešiniųjų radikalų, šiandien mielai suteikia jiems savo tribūną.

katerina kitidi     Graikija gavo pirmąją 7,5 mlrd. eurų išmoką iš antrojo tarptautinės pagalbos paketo. Pinigai iš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Graikijai ateina kaip paskola ir yra skirti tik atsiskaityti su valstybės kreditoriais. Paskola skiriama Graikijai įsipareigojus radikaliai mažinti valstybės išlaidas ir pertvarkyti ekonomiką.

latvijos krachas     Į įvykius šiandienos Latvijoje galime žiūrėti kaip į įdomiausią reginį. Negalime nepastebėti to, kad per pastaruosius metus šios respublikos teritorija tapo savotišku neoliberalių alchemikų „mėgintuvėliu“. Visus šiuos metus Latvija buvo valdoma griežtai vadovaujantis madingų liberalizmo ideologų pažiūromis bei rekomendacijomis. O dabar atėjo laikas apžvelgti šio eksperimento rezultatus.