Anarchizmas gali būti suprantamas kaip lberalizmo arba socializmo pakraipa. Taip pat kaip liberalai, anarchistai trokšta laisvės; taip pat kaip socialistai, anarchistai trokšta lygybės. Tačiau vien liberalizmo arba vien socializmo mums negana. Laisvė be lygybės reiškia, jog silpnieji skurdžiai yra mažiau laisvi nei stiprieji turčiai, o lygybė be laisvės reiškia, jog visi drauge esame vergai.

Laisvė ir lygybė nėra priešingybės, jos papildo viena kitą. Senoji laisvės ir lygybės poliarizacija byloja, jog daugiau laisvės reiškia mažiau lygybės, o daugiau lygybės reiškia mažiau laisvės, bet anarchistai šioje vietoje pabrėžia jog viena neįmanoma be kito. Laisvė nėra tikra, jei kažkas yra per silpnas ar per skurdus ja mėgautis, o lygybė netikra, jei vieni yra kitų valdomi. Esminis anarchizmo indėlis į politinę teoriją yra nuostata, jog lygybė ir laisvė – tai neperskiriami dalykai.

Anarchizmas nuo liberalizmo ir socializmo skiriasi ir savo požiūriu į progresą. Liberalai mato istoriją kaip linijinę raidą nuo barbariškumo, prietaringumo, nepakantumo bei tironiškumo į civilizaciją, švietimą, toleranciją ir emancipaciją. Tikrasis progresas, anot liberalų, – nepaisant pakylėjimų ir nuopuolių – tai vystymasis nuo blogos ir tamsios praeities į gerą ir šviesią ateitį. Socialistai istoriją supranta kaip metodišką raidą nuo laukinio būvio per despotizmą, feodalizmą ir kapitalizmą į proletariato triumfą, kuris panaikins visuomenės hierarchiją. Čia taip pat bus pakylėjimų ir nuopuolių, bet žmonija vis dėlto vystysis iš tamsios praeities į šviesią ateitį.

Anarchistai progresą mato kitaip. Teisingiau būtų sakyti, jog progreso jie dažniausiai visai neįžiūri. Mes matome istoriją ne kaip linijinę vienakryptę raidą, bet kaip dualistinį procesą. Žmonijos istorija – tai kovų istorija. Kovų tarp valdančiųjų ir valdomųjų, tarp turinčių ir neturinčių, tarp galinčių ir negalinčių. Žmonijos istorija – tai procesas, kuriame vyksta nuolatinė kova tarp valstybės ir visuomenės, tarp valdžios ir laisvės. Šis konfliktas yra amžinas, ir žmonija nuolat juda tai į vieną, tai į kitą pusę. Iškilęs naujas režimas arba sugriautas senasis nėra lemiamas lūžis tokiame vystymesi, nei lemiama detalė.

Istoriniai lūžiai priimtini tada, jei jie padidina žmonių laisvę ir lygybę. Negali būti jokių paslėptų priežasčių, dėl kurių blogą reiškinį galima būtų vadinti geru vien dėl to, jog jis neišvengiamas. Mes negalime nuspėti ateities ir tvirtinti, jog pasaulis juda į geresnę ateitį. Vienintelė mūsų viltis ta, kad didėjant žinių bagažui, žmonės suvoks, jog gali pasirūpinti patys savimi be jokios valdžios kišimosi.

Anarchizmas kilo iš liberalizmo bei socializmo ir istorine, ir ideologine prasme. Liberalizmas ir socializmas atsirado anksčiau, o anarchizmas išsivystė iš jų priešpriešos. Didžioji anarchistų dalis savo pirmuosius žingsnius žengia kaip socialistai arba liberalai, o kartais kaip abu kartu.

Užgimusi ir subrendusi pasipriešinimo dvasia būtent ir yra anarchizmas. Anarchistas visada išlieka ir liberalu, ir socialistu, nes be laisvės ir lygybės siekio jis negalėtų būti anarchistas. Mes esame priklausomi nuo žodžio, susirinkimų, judėjimo, o svarbiausia – skirtingų pažiūrų laisvės. Kita vertus, esame priklausomi nuo lygių galimybių, žmoniško solidarumo ir ypač – nuo valdžios pasidalijimo. Mes esame liberalai, bet tuo pačiu ir daugiau nei liberalai. Mes esame socialistai, bet tuo pačiu ir daugiau nei socialistai.

Tačiau svarbu suprasti, kad anarchizmas nėra vien liberalizmo ir socializmo mišinys. Nepasaint visų panašumų, egzistuoja fundamentalus skirtumas – anarchistai atmeta bet kokias valdžios institucijas, o liberalai ir socialistai visiškai priklauso nuo valdžios. Liberalams ji reikalinga, kad apsaugotų laisvę, bet ji yra tik trukdis lygybei. Socialistams valdžia reikalinga, kad apsaugotų lygybę, bet ji neišvengiamai riboja laisvę. Net pačios radikaliausios liberalizmo ir socializmo pakraipos negali apsieiti be valdžios. O anarchizmo esmė, be kurios anarchizmas nėra anarchizmas, – tai bet kokios valdžios neigimas ir priešinimasis jai.

Iš pamfleto „Apie anarchizmą“ (About Anarchism). Nicholas Walter, Freedom Press, 84 Whitechapel High Street, London E1, England, 1969, 1977.

Iš http://www.spunk.org vertė Valkata

2011 05 15