Vilniaus anarchistų grupės, veikusios 2005-2015 metais, svetainės archyvas, kuriame rasite daug informacijos anarchizmo teorijos ir praktikos klausimais

krize      Per 4 tūkstančius šalyje esančių meno kūrėjų mano, kad padidinusi mokesčio tarifą meno kūrėjams valstybė iš tokios menkos jo mokėtojų bazės ne laimėtų, o pralaimėtų - visuomenės kultūrinis gyvenimas nuskurstų, Lietuvos įvaizdis pasaulyje sumenktų, nevyktų tarptautiniai kultūriniai mainai. Meno kūrėjai pirmiausia prašo atskirti tikrąją meninę kūrybą nuo visų, norinčių prisitaikyti autorinio atlyginimo teikiamas mokesčių lengvatas. Šiuo metu vos ne pusė Lietuvos, pasak kūrėjų, dirba pagal autorines sutartis.

        Migracija yra politinio pareiškimo forma, kuri, anot VDU profesoriaus Gintauto Mažeikio, pabrėžia esamų socialinių ir ekonominių santykių valstybėje nepriimtinumą tam tikrų sluoksnių žmonėms.

        - Ką apie masinę lietuvių emigraciją mano filosofai? Kaip vertinate šį reiškinį jūs?

        - Daugeliu atvejų migracijos reiškinys rodo, kad ideologiniai diskursai, taip pat ir tradicija, kurie steigia, įgalioja ir apklausia subjektus, yra pakankamai laisvi ir legitimuoja atvirumą, judėjimą. T.y. nežiūrint visų pokalbių apie patriotizmą, kalbos ir žemės šventumą, apie pareigą tėvynei, asmenys pasirenka kitas šalis, kitas galimybes. Tai rodo, kad lietuvių mitai, legendos, švietimo sistema, kultūros institucijos, piliečių santalkos, religinės bendruomenės nėra pakankamai įtakingos, veiklios, patrauklios, jos nevirto stipriais ir natūraliais traukos centrais, dėl ko asmenys būtų pasilikę. 

alt      Lapkričio 17 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdybos posėdyje nutarta kreiptis į prezidentą Valdą Adamkų, kad šis vetuotų lapkričio 13 d. praeitos kadencijos Seimo priimtą įstatymą, kuriuo didinamos parlamentarų algos. LPSK pirmininko Artūras Černiausko teigimu, dėl to ekonominės krizės akivaizdoje biudžeto išlaidos per metus padidės 12 mln. litų, o tai prieštarauja valstybės nuostatoms dėl taupymo. Prezidentas per 10 dienų nuo įstatymo priėmimo turi pasirašyti jį arba vetuoti.

        Trečiadienį, lapkričio 5 d., tinklapyje vakarai.us pasirodė M. Peleckio straipsnis „B. Obamos pergalė įsiutino Lietuvos rasistus“, kuris ketvirtadienio rytą buvo patalpintas ir 15min.lt tinklapyje. Straipsnyje siekiama suklaidinti skaitytojus ir melagingai pripaišyti komunistams rasizmą, iškeliant absurdišką teiginį, kad „B. Obamos atvirai nekenčia ne tik Kremlius, bet ir Lietuvos militaristai, rasistai, nacistai, komunistai ir kitokie ekstremalai“. Pateikęs iš blog‘o „Labas, Lietuva“ keletą citatų, kuriose juntamas polinkis į rasizmą, autorius rašo, kad „Labas, Lietuva“ idėjiniai draugai – ne vienas rasistinis, nacistinis, komunistinis, marksistinis interneto puslapis“, ir davęs nuorodas į Leftą, Komunizmas.org forumą bei M. Murzos VLNSD (o kartu ir į LTSR blog‘ą, kurio autorius apskritai yra tolimas nuo komunizmo ir nežinia kodėl taip pavadino savo blog‘ą) ima pasakoti apie Lietuvos skustagalvius neonacius bei jų išpuolius prieš kitataučius.

Svietimo reformos esme      Tėvynės sąjunga-krikščionys demokratai (TS-KD) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (LLS) jau 2004-2008 m. Seimo kadencijoje, būdami opozicija, aktyviai siekė studentų apmokestinimo, pridengto fundamentalistine laisvosios rinkos ideologija, kurią propaguoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – stambaus kapitalo propagandos įrankis. Aukštojo mokslo "reformos“ pagal LLRI koncepciją esmė yra tokia: aukštąjį mokslą valstybei reikia gelbėti ne nuosekliai tvarkant povidurinio mokymo sistemą, bet kuo skubiau įvedant tūkstantinius mokesčius didesniajai daliai studentų ir, neprisiimant didesnės atsakomybės, paliekant šią sistemą sutvarkyti "laisvosios rinkos nematomai rankai“.

       2008 m. lapkričio 6 d. (ketvirtadienį) Belgijos televizijos kanalai parodė trumpą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas lauko kavinėje sėdintis Belgijos neonacių partijos „Nacionalinis frontas“ („Front National“) lyderis, šalies parlamento narys Michelis Delacroix, dainuojantis antisemitinę dainelę kartu su kitu politiku, buvusiu ultradešiniosios Flandrijos regiono partijos „Flamandų reikalas“ („Vlaams Belang“) nariu Lucu Van Keerbergenu. Dainelės pagrindas - populiari žydų daina su visiškai pakeistais žodžiais: „Ma petite Juive est à Dachau / Elle est dans la chaux vive / Elle a quitté son ghetto, pour être brûlée vive“ („Mano mažytė žydaitė Dachau / Ji negesintose kalkėse / Ji paliko savo getą, kad būtų sudeginta gyva“.

stop neoliberalism

 

      Naujoji Kairė 95 ir Viešojo intereso saugos institutas (VISI) pareiškia: R.Šimašiaus skyrimas teisingumo ministru būtų nedovanotina klaida. Nors laisvosios rinkos ideologiją ištiko pasaulinis bankrotas, Lietuvos konservatoriai ir krikdemai siūlo teisingumo ministro postą radikaliausiam Miltono Friedmano ekonominės mokyklos propaguotojui, rinkos ekstremistui R. Šimašiui. Gal tokiu būdu krikdemiškieji konservatoriai nori atsidėkoti Laisvosios rinkos institutui ir asmeniškai R.Šimašiui už „pereinamuoju laikotarpiu“ bei masinės privatizacijos metais suteiktas ideologines tikrovės iškraipymo paslaugas?

          Centrines ir Pietų Amerikos valstybes sieja išties daug bendrų akcentų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socioekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Šaltojo karo metu žemynas tapo TSRS ir JAV politinių kovų arena. Maskvos bandymai regione kurti socializmą bei Vašingtono remtos karinės huntos destabilizavo regioną. Pastaruoju metu Lotynų Amerikoje vėl daugėja socialistinių valstybių. Tik šį kartą socializmas jau nėra sovietinis – tai greičiau kapitalistinė socializmo forma.

         
Pietų ir Centrinėje (Lotynų) Amerikoje skurdo vertinimas skiriasi. Vienoje skurdžiausių Pietų Amerikos šalių Bolivijoje skurde gyvena 70 proc. visų gyventojų, nors pagal gamtinių dujų atsargas ją lenkia tik Venesuela. O Meksika yra dvylikta pasaulyje ir pirma Lotynų Amerikoje pagal BVP, pernai vienam gyventojui jo teko daugiau kaip 10 tūkst. dolerių.

Obamos imperializmas      Ar Obama socialistas?

 

      Esminiais klausimais Obama ir McCainas yra drėbti iš to paties molio. Nė vienas iš jų nepasisako už kapitalizmo panaikinimą – panaikinimą sistemos, paremtos darbininkų klasės išnaudojimu. Vienintelis jų skirtumas yra būdai, kuriais jie norėtų išsaugoti kapitalizmą. Obamos mintys apie galimus pokyčius patiko milijonams nuo karo pavargusių amerikiečių, iš kurių atimamas turtas, kurie bankrutuoja ir susiduria su bedarbyste. Kas galėtų nesutikti, jog tai geriau negu nieko? Tačiau savo uždegančiose kalbose Obama pažadėdavo nedaug. Iš tikrųjų jis turėjo bent jau žodžiais užsipulti Volstryto gobšumą, kritikuoti Busho veiksmus Irake, keikti Vašingtono padėtį.

      Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

      - Esate paskelbęs, kad inicijuosite pakeitimus LSDP struktūroje, sieksite integruoti į organizaciją kitas kairiąsias politines jėgas. Pakomentuokite plačiau.

Žurnalas „Alfa ir omega“ prieš keletą dienų savo vedamąjį iliustravo gerai žinoma nuotrauka, kurioje vaizduojami žydai nacių koncentracijos stovykloje. Po nuotrauka – parašas: „...taip nutinka tada, kai žmogus nusprendžia, kad Dievas mirė“. Tačiau stebina tai, kad tų nusikaltimų autoriai save laikė krikščionimis, kai kurie – ir giliai tikinčiais. Iš tiesų, čia nieko nauja. Kaip neseniai tame pačiame leidinyje rašė Sánchezas Ferlosio ir kiti – viskas leidžiama tada, kai Dievas yra.

Labiau stebina tai, kad vedamasis paskelbtas tą pačią dieną, kai dabartinis popiežius Benediktas XVI uždegė žalią šviesą Hitlerio popiežiaus − Pijaus XII − beatifikacijai ir kanonizacijai. Katalikų, protestantų ir stačiatikių bažnyčių bendradarbiavimas su to meto nacistiniais ir fašistiniais režimais gerai žinomas, todėl daugeliui priimtinesnis parašas po nuotrauka būtų: „...taip nutinka tada, kai popiežius – žmogžudžio diktatoriaus bendrininkas“.

       Ar tik ne per anksti Lietuvos politologai apsidžiaugė šių metų rinkimų rezultatais? Taip, Seime savo pajėgas padidino vadinamos tradicinės partijos, t.y. partijos, kurios skelbia klasikines ideologijas. Ar tai reiškia, kad socialdemokratinės politikos erą keičia krikščioniškoji demokratija? Deja, šiame Europos pakraštyje, kaip žinia, deklaracijos sau, o įsitikinimai ir veiksmai – sau.

       Kokia lietuviškos socialdemokratijos spalva? Susidomėję naujos valdžios sudarymu neskubėkime pamiršti, kad pasitraukianti partija buvo ir liko socialdemokratine tik jokios įtakos neturinčių partiečių galvose. Tuo tarpu, pavyzdžiui, sparčiausiai šioje partijoje karjerą daręs finansų ministras pasižymėjo pensijų ir sveikatos apsaugos privatizavimu bei ypatingai aršia kova prieš minimalios algos padidinimą.