Vilniaus anarchistų grupės, veikusios 2005-2015 metais, svetainės archyvas, kuriame rasite daug informacijos anarchizmo teorijos ir praktikos klausimais

Kategorija: politika

       Kaip kitų šalių gyventojai mato lietuvius? Kokią kultūrą parodo ir kokį šalies įvaizdį formuoja svetur gyvenantys tautiečiai? Apie lietuvių tautos portretą ir lietuviškos kultūros apraiškas Londone, mieste, kur gyvena apie šimtas tūkstančių emigrantų iš Lietuvos, kalbamės su menininke Paulina Pukyte. Pokalbio pradžioje P.Pukytė iškart perspėja, jog jos nuomonė savimeilės lietuviams nepaglostys. Vienuolika metų Londone gyvenanti menininkė ir rašytoja eseistė, pernai apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos premija už aktualius publicistikos kūrinius kultūros temomis, sako, jog britams lietuviška kultūra neįdomi, nuo cepelinų jiems „pilvus susuktų“, o Londono lietuviai labiausiai didžiuojasi alkoholio vartojimu.

Kategorija: politika

       Dešiniųjų respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Johnas McCainas Gruziją vadina „mažyte demokratija“. Labai panašiai – „jaunute demokratija“ – Gruziją pavadino ir demokratų kandidatas į viceprezidentus Joe Bidenas. O kandidatė į JAV viceprezidentus Sarah Palin vadina Gruziją tiesiog „demokratija“. Tokiu pat apibūdinimu dažnai žaidžia ir kiti amerikiečių politikai – žodžiu „demokratija“ jie svaidosi į kairę ir į dešinę. Tuo tarpu nevyriausybinė organizacija „Freedom House“, atlikusi naujausius tyrimus, Gruzijos demokratiją pastatė į vieną lentynėlę kartu su Venesuela ir Nigerija. Demokratijos lygio tyrimų išvadose sakoma, kad Gruzija „yra ne tokia laisva, negu Moldova arba Ukraina.“

Kategorija: politika

       2008 m. rugsėjo 28 d. Baltarusijoje vyksta visuotiniai parlamento rinkimai. Savaitę prieš rinkimus Baltarusijos anarchistai išplatino viešą kreipimąsi į rinkėjus.

       Baltarusijos politikoje vėl prasideda „miręs sezonas“. Gatvėse pasirodė kandidatų į Nacionalinio Susirinkimo deputatus plakatai, per televizorių vėl rodys, kaip teisingai užpildyti biuletenį, o „Panoramoje“ papasakos, kad rinkimai tapo kiekvieno baltarusio gerbės reikalu. Vietoj to, kad sekmadienį mums leistų pailsėti arba nuveikti kokį svarbų darbą, mus vėl spaus ir reikalaus, kad mes eitume į rinkimų apygardas ir atliktume vadinamąjį „valios pareiškimo“ aktą. Opozicija eilinį kartą apkaltins valdžią kurstymu ir rezultatų klastojimu, parlamentas prisipildys naujų narių ir... niekas nepasikeis. Šalis vėls nugrims į politinį letargo miegą, o savo deputatų jūs neišvysite artimiausius 4 metus. Nes mes daugiau nebereikalingi.

Kategorija: politika

        Kol didieji Lietuvos šeimos politikos ir privataus moters gyvenimo reformatoriai prieš rinkimus tyli suglaudę sparnus, nes vengia dar kartą iššaukti  Lietuvos piliečių protestus dėl valdžios kišimosi į asmeninį gyvenimą, Paryžiuje atgyja revoliucijos dvasia. Rugsėjo 19-20 d. ten vyko Europos valstybių konferencija tema „Kas gresia Europos moterims?“, kurioje dalyvavo tarptautinės teisės ekspertai, ginekologai, parlamentarai, nacionalinių Šeimos planavimo organizacijų nariai. Aistringosios prancūzės konferencijos šūkiu pasirinko Didžiosios prancūzų revoliucijos parafrazę „Laisvė, lygybė, lytiškumas“ ir iškėlė mintį surengti moterų maršą per Europą, kad būtų sustabdytas moterų teisių pažeidinėjimas. Kad moterys nebūtų žeminamos ir niekinamos dėl pasirinkimo nutraukti nepageidaujamą nėštumą, kad moters kūnas nebūtų paverčiamas politinių partijų ginčų ir programų objektu, kad demografinės problemos, savo esme socialinės, nebūtų sprendžiamos moteris verčiant gimdyti, kad ginekologai atliktų savo pareigą tarnauti valstybei ir padėti moteriai, neiškeldami savo religinių nuostatų virš gydytojo pareigų.

Kategorija: politika

       Atėjo laikas maištauti prieš laisvosios rinkos fundamentalizmą ir tai, kaip jis griauna mūsų visuomenę. Kapitalistinės „laisvosios“ rinkos iliuzija subliuško ir atsiskleidė kaip klasinių interesų mistifikacija. Kai paprasti žmonės skursta, valdantysis elitas sako: „mes nieko negalime padaryti. Skurdas egzistavo visada, mes negalime jam užkirsti kelio“. Bet kai pradeda svyruoti gobšumo, korupcijos ir iliuzinio turto rūmas – tai jau didžiausia krizė. Kai išmokami šimtai milijardų dolerių, tampa aišku: valdžiai nieko nekainuoja apsaugoti turtuolius, kad šie neprarastų savo jachtų, prabangių automobilių ir dvarų.

Kategorija: politika

       Šiandien Europos valstybių kairiosios politinės jėgos yra patekusios į bėdą.  XX amžiaus paskutinio dešimtmečio metu vadinamojo „vidurinio kelio“ atstovai – Tony'io Blairo, Gerhardo Schröderio ir Lionelio Jospino šalininkai – valdė daug kur. Šiandien šios politinės jėgos beveik visur yra išstumtos iš valdžios arba turi įnirtingai kovoti už tai, kad joje išliktų. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas leiboristas Gordonas Brownas turėtų gerokai pasistengti, idant pakiltų į reitingų viršūnę. Vokietijos socialdemokratai dabartinėje šios šalies vyriausybėje tėra „jaunėliai broliai“. Tiktai Ispanijoje iš naujo perrinkta José Luiso Rodríguezo Zapatero Ispanijos socialistų darbininkų partija patvirtina, kad kairiųjų jėgų išstūmimas iš Vakarų Europos politinio gyvenimo nėra visuotinis. Regis, ankstesniosios Europos socialdemokratų kartos, kurią įkvėpė buvusio JAV prezidento Billo Clintono Naujųjų Demokratų politika, era iš tikrųjų baigiasi.

Kategorija: politika

       Ką bereikštų šių savaičių įvykiai, niekas neturėtų patikėti išpūstais pareiškimais, kad krizė rinkoje signalizuoja apie „laisvosios rinkos“ ideologijos mirtį. Laisvosios rinkos ideologija visuomet buvo kapitalistų interesų tarnaite, jos šiandieniniai potvyniai ir atoslūgiai priklauso nuo jos naudingumo tiems interesams.

      Kai ekonomika klesti, yra pelninga skelbti laissez faire ideologiją, kadangi valdžios nebuvimas leidžia pūsti spekuliacijų burbulus. Kai tie burbulai subliūkšta, toji ideologija tampa kliuviniu ir yra užmigdoma, o dosnioji valdžia atskuba į pagalbą. Bet būkite ramūs – pasibaigus subsidijoms, toji ideologija sugrįš su trenksmu. Didžiuliai pinigai, kuriais valstybė subsidijuoja spekuliantus, įžiebs globalinę finansų krizę, kuria bus galima paaiškinti didelius socialinių programų apkarpymus ir atnaujintą spaudimą privatizuoti visa tai, kas dar yra likę viešajame sektoriuje. Mums taip pat bus pasakyta, kad mūsų viltys turėti žalesnę ateitį, deja, per daug kainuoja.

Kategorija: politika

       Kolegos iš Londono atsiuntė labai įdomų dokumentą apie trijų Baltijos valstybių užsienio politiką. Dokumento autoriai - vieno labai gerai pasaulyje žinomo universiteto analitikai. Jų produkcija gana brangi, todėl buvau paprašytas jos visos neplatinti, tačiau gavau leidimą kai kurias mintis pacituoti. O jos tikrai įdomios. Pradedama nuo to, kad nepaisant to, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos pastarojo šimtmečio istorija yra labai panaši, po 1990 metų Baltijos valstybių vienybė yra iliuzija. Toliau apžvelgiama visų trijų valstybių užsienio politika, o pačios valstybės apibūdinamos būdvardžiais.

Kategorija: politika

alt       „Ar tautos nuomonė dėl atominės elektrinės žalinga valstybei?“, klausia toks publicistas Jonas Vaiškūnas. Ir prisipažįsta apniktas abejonių mūsų sugebėjimais „kada nors turėti Lietuvą, kuriai vadovaus valdžia, ne tik nebijanti Tautos nuomonės, bet ir pasiruošusi ją ginti“. Kol kas, deja, valdžia tiktai tildo „Tautos (būtinai didžiąja!) nuomonę“ kaip koks Didysis Brolis iš George‘o Orwello „1984-ųjų“ (romanas, labai pamėgtas tautinių inteligentų, paskutinius penkiolika metų minimas beveik kiekviename dvasingame straipsnyje, tik nelabai skaitomas ir/ar nelabai suvokiamas – kaip kitaip paaiškinti „mažytį“ neapsižiūrėjimą, jog Didysis Brolis dusino ne tautą, o individą?).

       Atominės elektrinės klausimą palikime ekspertams – referendumas čia tiek pat prasmingas, kiek „tautos nuomonė“ apie kometos spektrogramą infraraudonojoje srityje. Verčiau pasidomėkime verksmingai agresyviu „Tautos nuomonės“ diskursu: kokį visuomenės ir žmogaus supratimą, kokios valdžios poreikį jis reprezentuoja? Apie ką jis? Apie demokratinę žodžio laisvę? Apie piliečio teisę nevaržomai reikšti savo įsitikinimus ir dalyvauti politinių sprendimų priėmimo procese? Tikrai?

Kategorija: politika

      Bernardinai.lt gavo prašymą paskelbti apie planus steigti naują partiją - Amerikos partiją. Partijos iniciatyvinės grupės nariai kol kas nepanoro viešinti savo pavardžių. Paklausti, ar šis pareiškimas nėra vien tik pokštas, iniciatyvinės grupės nariai tvirtai pareiškė, jog – ne. Pasak jų, iniciatyva kilo gana netikėtai, kiek spontaniškai, tačiau ji pakankamai rimta. Jos sėkmė didele dalimi priklausys ir nuo to, kiek žmonių atsilieps į jų kvietimą, registruosis nurodytu elektroniniu paštu.

      Anarchija.lt redakcinė kolegija sveikina šią drąsią iniciatyvą ir nuoširdžiai dėkoja už atvirumą. Užteks slapstytis po „demokratijos ir laisvės gynėjų“ kaukėmis, reikia tiesiai įvardinti, kas ir kieno interesus atstovauja. Manau, kad į būsimą Amerikos partiją, drąsiai ir atvirai atstovausiančią Amerikos interesus Lietuvoje, tuojau pat įstos visi TS (LK) partijos nariai ir didelė dalis dabartinio politinio Lietuvo isteblišmento. Valio Amerikos partijai! Tebūnie Lietuva oficialiai paskebta tuo, kuo ji faktiškai ir yra, - Amerikos valdžios politiką 100% palaikančia JAV valstija!

Kategorija: politika

      Klausimas, kas pradėjo karą Kaukaze, neturėtų mūsų itin dominti. Prabėgus vos savaitei po Gruzijos invazijos, du puikiai žinomi Prancūzijos komentatoriai pareiškė, kad visa tai yra sena istorija. Įtakingas JAV neokonservatorius parėmė tokį požiūrį. „Žinoti, kas pradėjo karą, nėra labai reikšminga. Šis karas neprasidėjo dėl Gruzijos prezidento Mikhailo Saakašvilio neapsiskaičiavimo. Šį karą Maskva bandė išprovokuoti jau senokai“ – rašė Robertas Kaganas.

      Abi hipotezės yra vertos viena kitos. Jei per Olimpiados atidarymo ceremoniją kas nors kitas, o ne M. Saakašvilis, Niujorko Kolumbijos universiteto absolventas, būtų pradėjęs karą, ar Vakarų sostinės ir žiniasklaida būtų galėjusios pateisinti tokį simbolinį veiksmą?

Kategorija: politika

        Vienas nedidelis ir šviežias faktas iš kruvinos Afganistano okupacijos istorijos: 2008 m. rugpjūčio 22 d. JAV vadovaujamų karinių pajėgų oro puolimo metu vakarinėje Afganistano provincijoje Herate žuvo 90 civilių. Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė įtikinamus įkalčius, kad ši oro ataka nusinešė 60 vaikų, 15 moterų ir 15 vyrų gyvybes. Pažiūrėkime, kokios šių žmogžudysių pasekmės. 2008 m. rugsėjo 14 d. Pentagono vadas Robertas Gatesas atvyko į okupuotą Afganistaną ir pasakė kalbą prie JAV ambasados Kabule: „Asmeniškai atsiprašome ir nuoširdžiai apgailestaujame dėl nekaltų afganų, žuvusių koalicijos oro atakų metu. Nei viena šalis nesistengė išvengti civilių aukų tiek, kiek mes, tačiau dabar aišku, kad turime stengtis dar labiau“. Taip kalbėjo tas žmogus, kuris visai neseniai ragino koalicijos šalis siųsti daugiau karių į Afganistaną, ragina ir toliau.