CrimethInc. – tai decentralizuotas anarchistų kolektyvas, susidedantis iš daugelio viena nuo kitos nepriklausomų grupelių, susikūręs praeito amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Vieni kolektyvo skyriai užsiima leidyba, kiti steigia įrašų kompanijas, treti rengia tarptautinius sąskrydžius ir punk koncertus, kai kurios grupės organizuoja tiesioginio veiksmo akcijas ir įžiebia riaušes. CrimethInc. visų pirma siūlo naują mąstyseną ir gyvenimo būdą, o ne patį organizavimąsi. CrimethInc. neturi griežtos ideologijos, juos vienija „pavojingo gyvenimo būdo” filosofija, kuri apibrėžia radikalią gyvenseną bei pastangas eliminuoti nelygybę ir tironiją kapitalistinėje visuomenėje. Visos grupės ir individai veikia autonomiškai, o kiekvienas organizacijos narys gali prisidengti CrimethInc. vardu, leisdamas savo knygą ar kurdamas plakatą. „Mes keliame mažas revoliucijas, atveriame vartus į naujus pasaulius, kuriuose vagiliavimas, apgaudinėjimas, kariavimas, nuobodulys yra virtę atgyvenomis”, – teigia CrimethInc.

        Išskirtinis JAV interesas

        Įvairiapusė JAV lyderystė pasaulyje yra akivaizdi. Karinė, ekonominė, politinė Amerikos galia yra milžiniška ir neturi lygiaverčio atsvaro. Vystymosi bumą išgyvenantis ir ateityje JAV supergaliai galbūt iššūkį mesiantis Pietryčių Azijos regionas kol kas tik pakeliui. Amerika neabejotinai yra šių laikų hegemonas. Jos galia tendencingai smunka, tačiau tai tik skatina JAV veikti – agresyviai ir beatodairiškai.

        Hegemonas nuolatos siekia kontrolės, jis visur turi galios interesų. Politiką kaip galios siekimą šiais laikais galima gana drąsiai redukuoti į ekonomikos ir verslo interesus, ji akivaizdžiai yra tapusi „biznio tarnaite“. Todėl pagrindinis JAV interesas yra ekonominė lyderystė, lemianti ir visas kitas lyderystės formas.

       Tęsinys. Skaityti pradžią.

       Taigi... kas kapitalizmo sąlygomis iš tikrųjų galingas?

       Sistemoje, kurioje žmonės lenktyniauja dėl turto ir jo nešamos galios, daugiausiai vieno ir kito gauna tie, kas siekia savo tikslų nežmoniškiausiomis priemonėmis. Tokiu būdu kapitalistinė sistema skatina apgavystę, išnaudojimą ir kraugerišką konkurenciją, o tuos, kurie tuo užsiima, apdovanoja didžiausia galia ir svariausiu balsu dėl visuomenėje vykstančių reiškinių.

         Revoliucinių knygų leidykla „Kitos knygos“ 2008 m. rudenį išleis Naomi Klein „Šoko doktrina. Katastrofų kapitalizmo iškilimas”. „Šoko doktrina” – tai nauja jaunos, radikalios, su mokslininkės užmoju rašančios žurnalistės ir politikos tyrinėtojos iš Kanados knyga, siūlanti naują politikos paradigmą, kuri apverčia aukštyn kojomis įprastą sąmpratą apie tai, kas vyksta pasaulyje. Remiantis keleto pastarųjų dešimtmečių pavyzdžiais, knygoje nuosekliai analizuojamas šiuolaikinių politinių inžinierių naudojamas instrumentas – socialinis, politinis ir ekonominis šokas. Šokas, kuris globalaus kapitalizmo pažadėtos „šviesios ateities“ vardan žaibiškai sunaikina esamą socialinę ir ekonominę infrastruktūrą, sumindo ištisų kartų, ištisų regionų žmonių gyvenimus.

         1. Fašizmas, kaip kiekviena tvirta politinė koncepcija, yra veiksmas ir mintis; veiksmas, kuriame imanentiškai yra doktrina, ir doktrina, kuri, kildinama iš istorinių jėgų sukurtos sistemos, pasilieka jose įjungta ir veikia iš jų vidaus.

         3. Fašizmas nori aktyvaus ir visa savo energija atsiduodančio veikimui žmogaus. Jis nori matyti jį vyriškai sąmoningą dėl esančių sunkumų ir pasiruošusį juos sutikti. Fašizmas supranta gyvenimą kaip kovą, manydamas, kad žmogui priklauso užsikariauti tokį gyvenimą, kuris yra tikrai to vertas, sukuriant, pirmiausia, pačiam savy įrankį (fizinį, moralinį, intelektualinį) tokio gyvenimo statybai. Tas taikoma tiek atskiram asmeniui, tiek tautai, tiek ir visai žmonijai.

       Naomi Klein tapo pasauline žurnalistikos ir antiglobalistinio judėjimo žvaigžde, vos tik parašė savo pirmąją knygą "No Logo" („Jokių prekinių ženklų“) – vieną iš antiglobalizmo evangelijų. "No Logo" buvo spausdinama kaip tik tuo metu, kai 1999 m. jauni demonstrantai Sietle rinkosi protestuoti prieš Pasaulio Prekybos Organizacijos susitikimą. Per vieną naktį jaunatviškai aistringa Klein tapo pasaulyje įsižiebusio antiglobalistų judėjimo kalbėtoja ir analitike, o minėtoji knyga tapo parankine prieš laisvosios rinkos kapitalizmą ir už socialinį teisingumą pasisakančių aktyvistų knyga. "No Logo" visame pasaulyje parduota daugiau nei vieno milijono kopijų tiražu.

         Radikaliosios koncepcijos atsiradimą kriminologijos moksle teoriškai pagrindė K. Marksas ir F. Engelsas, kurių teigimu pagrindinė visuomenės vystimosi jėga – jos pagrindinių klasių – išnaudotojų ir išnaudojamųjų kova. Žmogus visų pirma siekia patenkinti savo materialinius poreikius. Jų patenkinimas reikalauja konkrečios veiklos, kuri užtikrintų materialinių dalykų įsigijimą ir turėjimą. Tokia vieno žmogaus veikla gali būti „pavojinga“ kitam, nes kitas taip pat siekia panašių tikslų, o tai gali atvesti į susidūrimą ir konfliktą.

         Kiekvienas stengiasi turėti kuo daugiau turto, be to, stengiasi, kad šis turėjimas būtų užtikrintas. Turėtojas (buržua) paskelbia, kad tai, ką jis turi, yra jo. Labiausiai išnaudojama klasė (proletarai) dėl to nedžiūgauja. Tokiu būdu, prieštaringą situaciją privatinė nuosavybė paverčia priešiška situacija – atsiranda išnaudojimo santykiai – t. y. turtinės priklausomybės ir pavaldumo santykiai su pasiturinčiaisiais. Klasiniai visuomenės santykiai yra išnaudotojų ir išnaudojamųjų santykiai. Jų prieštaravimai, arba klasių kova, yra visuomenės raidos variklis. Jeigu visuomenėje vyrauja viena klasė, tokioje visuomenėje valstybės prievartos aparatas yra tik įrankis engiamosios klasės paklusnumui pasiekti, viešpataujančios klasės valiai vykdyti, jos tikslams ir uždaviniams reikšti bei įgyvendinti.

      Ne viskas gali būti sureguliuota rinkos mechanizmo, privatizavimo, mokesčių mažinimo ir didėjančios konkurencijos. Priešingai, tokia politika visuomenėje gali sukelti didelių problemų.

      Tuberkuliozės plitimo lygmuo yra geras būdas patikrinti, kaip veikia šalies sveikatos sistema. Tuberkuliozę gana paprasta išgydyti, šis gydymas nereikalauja sudėtingos medicininės įrangos ar brangių medikamentų, todėl ši liga gali pasitarnauti kaip geras indikatorius, atskleidžiantis, ar visuomenė turi priėjimą prie svarbiausių sveikatos paslaugų. Kad būtų užkirstas kelias tuberkuliozės plitimui, reikia struktūros, kuri diagnozuotų ligą jos ankstyvose stadijose, taip pat sveikatos įstaigų padalinių, vykdančių profilaktines priemones, tokias kaip vaikų vakcinaciją.

        Julius Janonis (18961917)   žymiausias lietuvių politinės poezijos kūrėjas, poetas kaltintojas. Jo poezija remiasi teze, kad esama socialinė santvarka yra neteisinga ir turi būti pakeista. Eilėraščių kalba konkreti, grubi, dažnai ironiška, priartinta prie žemųjų socialinių sluoksnių suvokimo. Kalbama kumečio ar dažniau miesto proletaro vardu, sukuriami ryškūs, kontrastingi socialinės nelygybės vaizdai. J. Janonis – pirmasis lietuvių poetas urbanistas. Jo miestas – itin ryškių socialinių kontrastų vieta, kur „it kraugerės šmėklos“ kaukia dirbtuvės, šaukiančios niūrias darbininkų minias, kur nesulaukia darbo bedarbiai ir miršta iš bado vaikai.

      Slavojus Žižekas - disidentas iš prigimties. Būdamas vienas pagrindinių Lacano psichoanalitinės mokyklos tęsėjų, Žižekas yra vienintelis slavas, prasibrovęs į Europos, Lotynų Amerikos ir JAV filosofų Parnasą. Prieš dvejus metus jis šokiravo publiką savo knyga "Revoliucija už vartų" ("Revolution at the Gates") – beveik pusę jos užima Lenino citatos. Pateikiame sutrumpintą lenkų publicisto Jaceko Żakowskio interviu su Slavojumi Žižeku, spausdintą savaitiniame žurnale "Polityka".

      Jūs iš tikrųjų tikite, kad revoliucija tūno už vartų?

    
  Priklauso nuo to, ką jūs turite omenyje sakydamas "revoliucija".

        Aileen O'Carroll yra airių anarchistė, Darbininkų solidarumo judėjimo (Workers Solidarity Movement, WSM) narė.

 

        Dievo išrinkti valdantieji

 

        Valdantieji visada gerai racionalizuodavo neteisingus papročius, pavyzdžiui, „Dieviškosios karaliaus teisės“ idėją. Ši teisė buvo populiari amžių amžius, bažnyčia ir valstybė įrodinėjo, jog karaliai ir karalienės yra paskiriami Dievo. Faktinė padėtis buvo natūrali ir teisinga, bet koks pasipriešinimas buvo laikomas didžiausia blogybe, kuri pasmerkdavo keliauti tiesiai į pragarą. Mūsų laikais karaliai turi nedaug galios, todėl žmonės neskuba Čarlzo ir Dianos priskirti Dievo išrinktiesiems.

       Daugelį lietuvių mąstytojų, kalbėtojų ir komentatorių, ypač dešiniųjų, vienija mažytis negebėjimas suprasti, kur slypi nepasitikėjimo JAV ir kartais atviros paniekos jai priežastys. Keista, kad dažniausiai tų priežasčių ieškoma ne ten, kur jos slypi iš tikrųjų. Nuo sovietmečio išsaugojome tikėjimą, kad laimėtojai neklysta, ir turime polinkį užčiaupti burnas, nors likusioji pasaulio dalis daužytų galvą sieną, kritikuodami, protestuodami, prieštaraudami.