Ankstyvą balandžio 7-osios popietę vienoje iš Kauno miesto kavinių susitiko Kauno anarchistai. Ilgai ruošęsi šiam susitikimui ir taip išbarstę daugelį norėjusių prisijungti, keli laisvės dvasia gyvi jaunuoliai visgi susitiko.

Jau porą metų stebiu lietuvišką gatvės politiką. Pats dalyvavau daugelyje mitingų ir protesto akcijų. Mačiau audringą piktų žmonių minią prie Seimo, mačiau mentų cinizmą ir brutalumą, stebėjau išsigandusius valdžios atstovų veidus, žvilgčiojančius pro valstybinių įstaigų langus.

Šiandien, nors gyvename patogiame ir visokiausio šlamšto prikimštame pasaulyje, kur neva ribų nėra ir viskas galima, vis dar susiduriame su vos pastebimu, nors ir labai stereotipizuotu dešinės ir kairės konfrontacijos reiškiniu.

Tauta turi žinoti savo didvyrius. Per 2011 m. kovo 11 d. surengtas nacionalistų eitynes labiausiai pasižymėjo du lietuvių tautos sūnūs – Vitalijus Keršis ir Benas Šimkus.

2011 m. kovo 11 d. keli žmonės išėjo į Gedimino prospektą priešais neonacių koloną laikydami plakatą su užrašu „Visuomenė be neonacių“ ir užbraukta svastika. Policijai keliskart pareikalavus pasitraukti nuo gatvės, jie pakluso.

Nuo pat 1988-ųjų, kada Vilniaus Arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems, juodaskverniai ėmė gvieštis į šalia jos esančią Katedros aikštę. Bažnyčiai stiprėjant, jos norai užvaldyti šią aikštę darėsi vis akivaizdesni. Per pastaruosius 20 metų Vilniaus arkivyskupijos kurija uždraudė daugybę renginių, kurie buvo suplanuoti Katedros aikštėje – nuo „Sostinės dienų” ir Žemės dienos renginių iki vaikų švenčių bei protesto mitingų.

2011 m. balandžio 15 d. Feministinis frontas  (FeF) kviečia į KOLEKTYVINĘ APOSTAZĖS AKCIJĄ. Kviečiame reaguoti, priešintis ir pasmerkti katalikų bažnyčios vykdomą diskriminacinę politiką, kišimąsi į valstybės politinius procesus, pedofilijos nusikaltimų slėpimą (pateisinimą?!) bei „moralinio monopolio“ savinimąsi.

       Didžiausias šalies kino teatras „Lietuva” vėl grįžta į viešąją erdvę, tarsi patvirtindamas rezistencinį lietuviškos kultūros atsparumą ir užsigrūdinimą.

2011 m. kovo 11-ąją surengtos tradicinės ultranacionalistų eitynės konsolidavo tuos Lietuvos gyventojus, kurie pasisako už pagarbą visų tautybių, rasių ir tikėjimų žmonėms. Diskutuodami socialiniame „Facebook” tinkle, jie nutarė įkurti antifašistinį tinklalapį „Antifašistinė Lietuva”, sutrumpintai – „Antifa Lietuva”.

Kalbėdamas apie tai, kas yra anarchija, pabrėžiau vienintelį – vidinės laisvės prioritetą. Be jo, mano supratimu, neįmanomi ir tolesni žingsniai, kurie neišvengiamai turi apibrėžti anarchizmą: tai kova už bendrą laisvę, kova prieš išsigimusias ideologijas, išnaudojimą ir smurtą, nukreiptą prieš silpnuosius, bet kokios valdžios griovimas, bendruomeniškumas ir kol kas – politinis socializmas (nors galima sugalvoti ir šį tą geriau).

Savo nuomojamame butelyje Rathminese, Dubline, dar prieš gerdamas kavą kiekvieną rytą pradedu atsiversdamas laptopą. Darbo metu beveik kasdien pavagiu tris keturias valandas, kurias praleidžiu naršydamas populiariausius (ir ne tik) lietuviškus ir emigrantų interneto portalus. Dar peržiūriu, ką rašo „Facebooko“ draugai, dar „skype“, dar patikrinu el. paštą – ir... darbo diena artėja į pabaigą.

Kauno anarchistai, jeigu dar nesate mirę ir norite sutikti panašiai mąstančių, pasidalinti mintimis, galbūt surengti vieną kitą anarchistišką akciją ar tiesiog gerai praleisti laiką – šitas skelbimas kaip tik jums.

„Anoniminis anarchistinis veiksmas“ (Anonymous Anarchist Action, A(A)A) yra pirmoji reali libertarų komunistų grupė, kilusi iš „Anonymous“ – pasaulinio hakerių tinklo, kuris 2010 metų pabaigoje pagarsėjo veiksmais, susijusiais su JAV vyriausybės išpuoliais prieš „WikiLeaks“.