kataliskiskas transseksualu kalendorius        Madrido gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų kolektyvas (COGAM, Colectivo de lesbianas, gays, transexuales y bisexuales de Madrid) Naujiesiems metams pasiūlė kalendorių, kuriam pozavo transseksualios moterys. Leidiniui, pavadintam „12 Mergelių“, pozavo ir žinoma homoseksualių žmonių teisių gynėja, aktorė Carla Antonelli, nepabūgusi neigiamos visuomenės reakcijos. „Aš pagalvojau, kodėl transeksuali moteris negali įkūnyti religinių personažų, kuriuos jau suvaidino begalė kitų aktorių, vyrų ir moterų?“, − sakė aktorė, pabrėžusi, kad atsisakydama pozuoti paneigtų savo pačios principus. K. Antoneli, kaip ir kiti modeliai, už šį darbą honoraro negaus.

bedarbis 4        Kitą rytą vėl į darbo centrą – išsirinkau vaizdingą maršrutą: Zoknių pelkė, na, tegul bus parkas, Salduvės parko pakraščiu, paskui tarp to paties „Elnio” ir Talšos ežero, pro „Auksinio berniuko” saulės laikrodį, palei senąsias kapines. Pro rusų cerkvę.  Salduvės parko pakraščiu prasieiti norėjau dar ir todėl, kad tai vienas iš naujų individualios statybos rajonų. Norėjau pažiūrėti, kaip statybos kruta. Iš tikro stato keturis namus ir visuose statybininkai dirba. Kol kas statybininko duonos nenoriu, tad apsiuostyti nėjau. Kaip sakoma, rinką patyrinėjau, ir tiek.

Kaip kam sekasi, matosi iš stogų, Kur nuo tarybinių laikų likęs šiferis (su asbestu), o kur – visokių grožybių pridaryta. Va, vienas išsikėlęs virš stogo skardinį katiną – V. Puronas kadaise virš „Valerijono” vaistinės buvo iškėlęs visą pulką katinų. O pas jo kaimyną ant stogo – saulės kolektorius: šildo vandenį ir vargo nemato. Matau reklaminius užrašus – gal pats kolektoriais ir prekiauja? O gal firma už reklamą padarė nuolaidą? Draugas gyvena kaime, tai įsirengė pats ir labai džiaugiasi. Kažin, ar apsimokėtų daugiabuty?

bedarbis        Atrodo, begastroliuodamas truputį peršalau – ir vėl proga maltis po namus. O ir namuos visai neblogai, prasidėjo šildymo sezonas. Kambariai atšilo ir gyvenimas pasidarė malonesnis.

 

Žiū, gretimoje laiptinėje ėmė keisti langus. Pagaliau namo pirmininkas ryžosi pabaigti ginčus, kurie tęsiasi nuo pat bendrijos sukūrimo pradžios. Ketvirtis butų yra trijų kambarių ir ketvirtis – vieno. Kaimynai niekaip nesusitaria, kaip reikėtų mokėti už visokius bendrus remontus – nuo buto ar pagal kvadratūrą. Man, kaip ir daugumai, tas pats – mano butas dviejų kambarių. Ar taip, ar kitaip skaičiuosi – mokėsiu tiek pat.

kazys boruta namas nr. 13        Kazys Boruta. Namas Nr. 13. plakatiškas romanas. Pirma dalis: liūdnos ir graudžios istorijos iš mūsų bažnytkaimio gyvenimo. Ryga: knygų leidimo bendrovė „Audra“, 1928.

 

Kiekvienas praprusęs lietuvių literatūros gerbėjas gali pasigirti skaitęs bent du labiausiai išpopuliarintus K. Borutos kūrinius – folklorinį romaną „Mediniai stebuklai, arba Dievadirbio Vinco Dovinės gyvenimas ir darbai“ (1938) ir emblemiškąją apysaką „Baltaragio malūnas, arba Kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ (1945). Toks žmogus, be abejo, žino ir keletą K. Borutos biografijos detalių – ypač tą faktą, kad rašytojas „sėdėjo prie abiejų valdžių“: smetoniškosios ir sovietinės. Deja, standartinio skaitytojo išprusimas dažniausiai tuo ir baigiasi, nes šiurkštus ir kampuotas K. Borutos kūrybos profilis iki pat šiol niekaip netelpa į ankštus ir glotniai nušlifuotus chrestomatijų rėmus.

castorpollux kisarauskaite        Dažnai, užsukus pas tą kultinį trečią brolį arbatos puodelio (na ko gi daugiau?), girdėdavau: vakar čia buvo Castor&Pollux. Vakar. Arba atvykus į Č. Milošo gimtinėje vykusį „Šiaurės Atėnų“ komentatorių ir rašytojų, paprasčiau – tiesiog susitikimą, išgirdau: o praeitais metais čia lankėsi net Castor&Pollux! Pernai. Ir taip visur – jie kur nors buvo, praėjo, skelbė savo tiesas, maištavo ir dar ką nors bjauresnio iškrėtė, bet vis kažkuriuo kitu laiku, reikia pripažinti – tikri slapstymosi profesionalai. Gal todėl nedaugelis pašvęstųjų, kaip antai – M. P. Vilutis, įmažinęs juos nemirtinguose grafikos lakštuose, žino, kaip iš tiesų atrodo mitiniai Lietuvos herojai Castor&Pollux.

bedarbis        Tęsinys. Skaityti pradžią

        Pirmadienis prasidėjo ramiai. Parašiau laiškutį tiems, kurie ieškojo kompiuterinių sistemų analitiko be patirties. Pasirodo, jie platina „atviro kodo“ (verslo valdymo) sistemą. Tiksliau – teikia jos diegimo paslaugą. Panašus darbas, kokį dariau savo įmonėje. Noriu šiaip sau pažiūrėti, ką atsakys ir per kiek laiko. Laiškutį parašiau, bet CV neprikabinau. Dar nė nepasirašiau tokio daikto, gal rytoj prisiruošiu. Seniau pasiuntus CV, atsakymas paprastai ateidavo ne anksčiau kaip po poros savaičių. Nežinau, kodėl – gal taip gumą tempdamas verslas bando parodyti, kad nelabai jam to darbuotojo ir reikia, bando numušti kainą. Bet manęs tie žaidimai negąsdina.

agata polic blade loki        Lenkų ska-punk grupė „Blade Loki“ („Šviesios garbanos“) susibūrė 1992 m. Vroclave. Nuo pat pradžių groja melodingą pankroką su hardkoro, regio ir ska elementais. 1995 metais įrašė pirmąjį albumą „Młodzież olewa”. 2000-aisiai įrašė antrąjį – „Blada płyta”. Vėliau daug koncertavo, išleido dar du albumus: „Psy i koty” (2002) ir „No Pasaran” (2006). Grupės tekstuose galima išgirsti raginimą „Sugriauk sistemą!“, o ant jos albumo viršelio rasti užrašą „Viena rasė – visa žmonija!“. Grupės sudėtis: vokalistė Agata Polic, boso gitaristas Andrzejus Dudzicius, gitaristas Michalas Tomczykas, būgnininkas Witekas Pozniakas, trimitininkas Piotras Selwesiukas ir saksofonistas Przemekas Kolodziejczakas. Pasiklausykite antifašistinės „Blade Loki“ dainos iš to paties pavadinimo albumo „No Pasaran”.

bedarbis 3        Tęsinys. Skaityti pradžią

        Šiai dienai gavau užduotį paimti iš valyklos rūbus. Du paltus, kostiumą. Neštis būtų sunku – ir vėl nepasivaikščiosiu po Šiaulius. Jaunystėj mėgdavau vaikščioti pėsčias – turėjau tam laiko. Vaikystėje važiuodavau dviračiu. Dabar dažniau mašina ar autobusu. O gaila – oras gražus, šviečia rudens saulutė.

 Valykloje paburbėjo, kad per anksti atėjau. Nuplėšė 130 Lt. Sumokėjęs nusprendžiau prasieiti bulvaru, slėgė išvakarėse matytas išmirusio miesto vaizdas. Ir tikrai: gyvenimas virė. Nuo verslininkų ir architektų globos apsaugotame amfiteatre gužėsi būrelis jaunimo – vėsu. Atrodo, jie kažką skanaudami aptarinėjo. Pažįstamų veidų nemačiau – nenuostabu: pasikeitė jau kelios kartos. Bulvare žmonių buvo net daugiau nei senais gerais laikais – jaučiasi, kad žmonės nedirba. Galima pagalvoti, kad penktadienis nedarbo diena.

bedarbis 2        Vakar užsiregistravau biržoj ir nutariau padaryti pauzę – nuo to, kad malsiuos ir rūpinsiuos, darbo neatsiras. Pamėginsiu vieną dieną gyventi sau. Krikščionys siūlo vieną dieną savaitėje švęsti. Kai kurie netgi tvirtina, kad jei visi žmonės tą darytų – ateitų Dievo karalystė. Nežinau, kaip su ta karalyste, bet vieną dieną atsiplėšęs nuo kasdieninės rutinos gali daug ką pakeisti. Sindikalistai siūlo socialinę revoliuciją įvykdyti visuotiniu streiku. Argi ne Dievo karalystė? Aš irgi nutariau atšvesti, o ir proga pasitaikė – bičiulis Plungėje paskaitą apie utopijas skaito. Imsiu ir nulėksiu ten visų klasinių priešų pykčiui. 

 

Plungė – artimas širdžiai miestelis, tėvai čia nusprendė tuoktis, greičiausiai ir mane ten pradėjo. Vaikystėje mane ten nusiveždavo. O šiaip miestelis man kaip ir nežinomas – darbo reikalais gal prieš dešimtmetį kelis kartus jame buvau, ir tiek. Graži bažnyčia, Babrungo suspaustas senamiestis, senose kapinėse koplyčia didesnė nei kitų bažnytkaimių maldos namai. Gražus Oginskių parkas ir nuo tarybinių laikų nebaigiami remontuoti tų kunigaikščių rūmai. Ir visa tai nuo ugnies saugo toks primityvizmo šedevras – Šv. Florijono statula.

bedarbis 2       Tęsinys. Skaityti pradžią

 

        Iš ryto sprendžiau dilemą – ar į jaunimo darbo centrą (yra Šiauliuose toks darbo biržos filialas) vykti automobiliu, ar eiti pėstute – prasimankštinčiau, pusvalandis kelio gana vaizdinga vietove. Visgi malonumų siekis nugalėjo. Nusprendžiau važiuot mašina, o po to – į grybus. Mėgstu braidyti po šlapią rudeninį mišką valandą ar dvi, kol neperšlampu. Bet planus, kaip visada, kas nors sujaukia. Paskambino brangiausia gyvenimo tvarkytoja. Nudžiugino – atsirado mano banko kortelė, teks eiti pasiimti. Pastaruoju metu pasidariau kažkoks bankininkas. Vis į banką ir į banką. Turbūt kuo žmogus skurdesnis, tuo dažniau pinigus skaičiuoji.

     basa zole gelezinio vilko sapnas

     Pageidautina paveikslą pasididinti, art.scene.lt, 2009 10 09

bedarbis        Įžanga

 

Šiuos užrašus pradėjau rašyti dėl kelių priežasčių. Darbą mečiau, nes nenoriu vergauti ir žemintis, nors esu beveik tikras, kad gausiu dar prastesnį. Man įdomu, kas su mane privers vėl įsikinkyti. Kiek tik keisdavau darbą – taip buvo jau ne kartą – tuo pačiu keisdavau ir profesiją. Idomu, kas nulemia profesijos pasirinkimą – laisvos darbo vietos ar mano norai? Užknisa naujųjų buožių bandymai vaizduoti bedarbius kaip tinginius ir nevykėlius. Nesijaučiu esąs toks, taigi noriu pateikti savo tiesą. Be to, šiandien Lietuvoje darbo ieško šimtai tūkstančių, Europoje – milijonai. Viliuosi, kad nesu kitoks nei jie, vadinasi, pasidalindamas savo godomis, galiu padėti ne tik sau, bet ir jiems. Kaip man pavyks, spręsiu ne aš pats, o redaktorius ir skaitytojai. Bus malonu, jei kam nors mano užrašai bus naudingi ar suteiks bent kiek džiaugsmo.