vergu turgus 0       Ilgos, o tiksliau pernelyg ilgos išeiginės yra gera proga pakalbėti apie darbą. Tikrai nesu darboholikas, laisvadienis man netampa kančia, kurią tenka priimti kaip neišvengiamybę, norint sulaukti naujos darbo savaitės. Nesu ir tas, kuriam bet koks darbas a priori yra vertybė. Tiesiog pakalbėkime apie darbą. Atmeskime nuo „darbo“ sąvokos visus epitetus, tokius kaip „samdomasis“, „savarankiškas“, „atlygintinas ir neatlygintinas“, ir ją panagrinėkime.

raudona juoda socialistu zvaigzde        Pastaruoju metu vienas labiausiai mano dėmesį patraukusių straipsnių viešojoje erdvėje yra Delfi.lt žinių portale paviešintas Eglės Samoškaitės „Ar socialistai turi šansų mus vėl „išlaisvinti“?“ (ar ir Jūs atkreipėte dėmesi į tai, kad žodis išlaisvinti yra kabutėse?). Viena vertus, be abejo, nuostabu, kad stengiamais kelti tokio pobūdžio diskusijas. Kita vertus, drįsčiau abejoti, ar šiame straipsnyje paminėtos Lietuvos (bei galbūt daugelio kitų Europos šalių) kairiųjų problemos iš tiesų paliečia dabartinės situacijos esmę.

       sena ir nauja 0Kai autobiografijoje „Ateitis trunka amžinai“ Louisas Althusseris drįso parašyti, kad šeima yra didžiausias Ideologinis Valstybės Aparatas, jis sunkiai numatė, kad, priešingai nei buvo galima tikėtis, jos vaidmuo ne tik nesumažės, bet visokeriopai augs.

punkway_zine_3        Kartą susiklostė įdomi situacija. Mano mergina mane įsiutino taip smarkiai, kad aš, pats to nesuvokdamas, užvažiavau jai kumščiu į akį. Ji nulėkė porą metrų ir, atsitrenkusi galva į sieną, lėtai susmuko ant grindų. Aš stovėjau ištiktas šoko nuo tokio savo poelgio ir negalėjau suprasti, kaip tai įvyko.

lacan_anarchism_0       Kai vieno pokalbio su Noamu Chomsky metu Jacquesas Lacanas pajuokavo, kad žmogus daugiau mąsto savo pėdomis nei galva, Chomsky baisiai įsižeidė ir pagalvojo, kad prancūzų psichoanalitikas iš jo šaiposi.

nebukime vieningi        Kartais kalbamės, kartais diskutuojame, kartais pykstamės, kartais nenorime vienas kito girdėti. Ir nesvarbu, kad dažniausiai mūsų rūpesčiai panašūs, nesvarbu, kad oponentai – tie patys, o aršūs priešai jau senai neskirsto mūsų į „porūšius“. Mes visuomet sugebame atrasti tarpusavio skirtumus ir, juos benarpliodami, dažniausiai pamirštame apie panašumus.

alt        Visų pirma prisistatysiu. Esu dvidešimtmetė studentė. Mano motinai teko emigruoti į Ispaniją dėl darbo trūkumo Lietuvoje. Savaime suprantama, buvau išvežta ne savo noru iš savo mažo pasaulio. Studijuoju universitete anglų filologiją. Mano požiūriu, žmogaus laisvė ir kalėjimas yra jo išsilavinimas. Mokausi, nes galiu, nes čia tau užmoka, kad mokytumeisi - skiria daugiau kaip 3000 eurų per metus ir neverčia prasiskolinti bankams. Bėda, kad čia žmonės to nevertina - tik 30 proc. baigusiųjų mokyklą nusprendžia tęsti mokslus universitetuose, kiti išvis nebaigia mokyklos. 

Kedys        A.lt portalo redkolegija gavo laišką, kuriame klausiama:

 

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad D. Kedys, nušovęs aukštą valdžios pareigūną, pasielgė kaip tipinis XX a. pradžios anarchistas, per daug nesiceremonijęs dėl veiksmų teisėtumo ir dažnai į smurtą atsakydavęs smurtu. Tačiau šis D. Kedžio veiksmas netapo pasipriešinimo valdžiai simboliu, jis greičiau tapatinamas su kova prieš pedofiliją, kuri tamsios liaudies akyse apima platų tariamų „iškrypimų“ spektrą – nuo homoseksualumo iki apskritai bet kokio kitoniškumo.

anarchistai ir socialistai        Idėja parašyti šį straipsniuką kilo sudalyvavus LUNI organizuotame debatų klube tarp socialistų ir anarchistų, kuriame buvo mėginama tiek išryškinti jų skirtumus, tiek pabrėžti jų panašumus. Be abejo, temų nagrinėti šiame kontekste yra labai daug, tad nenuostabu, kad per porą valandų trukusią diskusiją konkrečių išvadų padaryti nepavyko. Tačiau visgi būtų galima teigti, kad svarbiausi klausimai bei problemos buvo paliestos – tai valstybės vaidmuo ekonomikoje bei gamybos priemonių valdymo forma.

alt       Gerbiamieji,   

      jūsų svetainė anarchija.lt prieš porą savaičių rašė, kad fašistuojančių skustagalvių maršą 2008.03.11 palaikė tik viena politinė jėga - „murzininkai”, o už jį pasisakė vos keletas vadinamųjų „patriotų”. Tai ne visai tiesa - jūs neatkeipėte dėmesio į gana nemažą internetinių komentuotojų armiją, kuri beveik kiekvieną neonacių eitynes smerkiantį straipsnį „papuošdavo” galybe piktų komentarų, kuriuos tikrai galima pavadinti fašizmo propaganda.

00miltonfriedman       Vienas garsiausių praėjusio amžiaus JAV ekonomistų Miltonas Friedmanas yra pasakęs, kad minimalios algos įvedimas jo šalyje buvo labiausiai rasizmu persmelktas įstatymas. Ką jis turėjo omenyje? Pasak Friedmano, tokiu būdu yra diskriminuojami darbuotojai, kurių gabumai nesiekia tos vertės, kuri yra įvardinta kaip minimalus užmokestis už darbą.