tolstojus     Delsti ir atidėlioti negalima. Ir nėra reikalo bijoti ar svarstyti, ką ir kaip kalbėsim. Gyvenimas nelaukia. Mano paties gyvenimas yra priėjęs pabaigą, jis gali nutrūkt bet kurią minutę. O jei galiu kuo pasitarnauti žmonėms, jeigu galiu kuo užglaistyti savo nuodėmes, visą savo veltėdišką, įnoringą gyvenimą, tai nebent tuo, kad broliams žmonėms pasakysiu tai, ką man buvo duota suprasti aiškiau nei nei kitiems žmonėms, kas jau 10 metų kamuoja mane, kas plėšia man širdį.

nauja tauta       Atsakingai pareiškiu, kad kiekvienas nuoseklus ir sąžiningas nacionalistas gali pasirinkti tik du kelius: arba atsisakyti nacionalizmo ideologijos, arba tapti tikru nacistu. Žinoma, nekalbu apie netikrus nacionalistus, kurie savo Tautą ir Tėvynę myli tik simboliškai – per tautines šventes užsideda patogią patrioto kaukę ir puse lūpų sušvebeldžiuoja valstybės himną. Kalbu apie tikrus nacionalistus, kurie kiekvieną dieną griežtai vadovaujasi savo idėjomis ir stengiasi jomis užkrėsi visus aplinkinius.

Mazeikis-virselis      Filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis knygoje „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ dialektiškai tiria simbolinius pono ir tarno santykius, kuriuos šiandienos visuomenėje įkūnija lyderystės ir savanorystės idėjos. Autorius teigia, kad visuotinai paplitusi lyderystės mada tęsia pono statuso išlaikymo tradiciją, o savanorystės idėja kyla iš seno tarnystės ponui reiškinio. Savanoriai patys išsiugdo nesavarankišką protą, išmoksta suvaržyti mąstymą taip pasiduodami korporacijų bei susvetimėjusių valdymo sistemų priklausomybei, o lyderiai tampa svarbiais pavyzdžiais, kaip turi elgtis nesavarankiškas protas.

david edwards       DJ: Kokios iliuzijos verčia mus likti savo susikurtame kalėjime?
      
      DE: Manau, kad svarbi yra romantiškos meilės idėja. Dažnai ieškoma „to (-s) vienintelio (-ės)“, kuris (-i) privers jaustis idealiai laimingu. Visada maniau, kad daina „All you need is love!“ yra puiki vertinant iš stabilumo siekiančiųjų požiūrio taško.

lietuva ir latvija 0     Šįkart pabandysiu panagrinėti konkretaus koncepto valstybė reikšmę. Kad būtų įdomiau, kaip pavyzdį paimkime konceptą Lietuva. Konceptas Lietuva apibūdina konkrečią geografinę teritoriją lygiai taip pat, kaip konceptas Nemunas apibūdina konkrečią gamtoje egzistuojančią vagą, kuria teka vanduo. Jeigu kalbame apie, pavyzdžiui, Australiją, galime matyti konkrečią materialią skirtį – žemės gabalas atskirtas dideliu kiekiu vandens. Tačiau kalbant apie skirtumą tarp, pavyzdžiui, Lietuvos ir Latvijos, yra kiek kitaip.

wildcat0Pirmiausia norėčiau atsakyti į galimus priekaištus dėl žodžių reikšmės. Daugelis žmonių sutiks su tuo, ką pasakysiu, bet greičiausiai ims prieštarauti: „Taip, tu teisus, bet kalbi apie buržuazinę demokratiją. Aš gi demokratiją suvokiu kitaip...“ Man atrodo, kad žmonės, kalbėdami apie „realią“, „tiesioginę“ ar „darbininkišką“ demokratiją, neva priešingą „buržuazinei“ ar „atstovaujamąjai“ demokratijai, ją savokia būtent taip pat, kaip ir buržuazija, tik su kai kuriais paviršutiniškais skirtumais.

zerzan     Daugelio žmonių nuomone, anarchizmas – tai chaosas, prievarta ir bombų mėtymas. Tačiau rašytojui ir socialiniam kritikui Johnui Zerzanui anarchizmas visai nesisieja su pakvaišusių žmonių blaškymusi gatvėse. Anarchizmas, jo nuomone, yra visų dominavimo formų pašalinimas – ne tik tada, kai kalbama apie nacionalines valstybes ir korporacijas, bet ir turint omenyje tokias „vidines“ dominavimo formas kaip patriarchija, rasizmas ir homofobija.

tolstojus taikus pasipriesinimas       Maloningoji ponia! Gavau jūsų laišką, kuriame priekaištaujate, kad aš, pareiškęs nuomonę apie Bosnijos ir Hercegovinos prijungimą, nieko nekalbu apie tuos žiaurumus bei neteisybes, kurie buvo padaryti ir tebedaromi Lenkijai. Be to, smerkiate mane už neva mano sugalvotą nesipriešinimo blogiui filosofiją, sakydama, kad šis mokymas sužlugdė ir sužlugdys Rusiją. Rašote, kad Skarga, Kochanovskis, Kosciuška, Slovackis ir Mickevičius mokė kitko – mokė kautis, ir kad tik kova gali išgelbėti Lenkiją.

raoul vaneigem       Raoulis Vaneigemas (g. 1934) – anarchistinių pažiūrų kairysis Belgijos rašytojas ir filosofas, vienas iš Situacionistų internacionalo (1961–1970) įkūrėjų, kultinės knygos „Kasdienio gyvenimo revoliucija: traktatas apie jaunosios kartos mokėjimą gyventi“ (1967) autorius. Kasdienybės revoliuciją R. Vaneigemas supranta kaip dominuojančios tvarkos, ideologijos, diskurso šalinimą bei spontaniškos, kokybiškos kūrybos įtvirtinimą.

dont serveNebijokite žmonių. Juk nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpta, kas nepasidarys žinoma. Ką jums kalbu tamsoje, sakykite vidur dienos, ir ką šnibždu į ausį, garsiai skelbkite nuo stogų. Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. (Mt. 10, 26-28)

14 fasizmo bruozu       Politologas dr. Lawrence‘as W. Brittas išanalizavo Hitlerio (Vokietija), Mussolinio (Italija), Franco (Ispanija), Salazaro (Portugalija), Papadopouloso (Graikija), Pinocheto (Čilė) bei Suharto (Indonezija) politines sistemas ir aptiko 14 bruožų, būdingų visiems išvardintiems fašistiniams režimams. Tyrimo išvados buvo publikuotos straipsnyje „Fascism Anyone?”, 2003 m. pavasarį išspausdintame žurnale „Free Inquiry“.

occupy anarchizmas      Beveik kiekvieną kartą, kuomet masinių leidinių žurnalistai klausia apie „Okupuok Volstritą” judėjimą, man pateikiama tam tikra to paties pamokslo variacija: „Kaip jūs ko nors pasieksite, jei atsisakote kurti lyderystės struktūrą ir pateikti praktinį reikalavimų sąrašą? Ir kokiems velniams tos visos anarchistinės nesąmonės – konsensusas, išskėsti pirštai? Ar nesuvokiate, kad visa ši radikali kalba sukurs atskirtį tarp žmonių? Taip jūs niekuomet nesugebėsite pasiekti normalaus standartinio amerikiečio!“