Vilniaus anarchistų grupės, veikusios 2005-2015 metais, svetainės archyvas, kuriame rasite daug informacijos anarchizmo teorijos ir praktikos klausimais

     Lygiai prieš 40 metų Paryžiaus San Mišelio, San Žako bulvarai buvo nukloti medžių, akmenų ir įvairiausių nuolaužų, suformavusių barikadas. Čia esantis Sorbonos universitetas, pasak liudininko, „per kelias dienas iš priplėkusios uždaros zonos, kur Prancūzijos kapitalizmas rinko ir lipdė savo hierarchus, technokratus ir administracinę biurokratiją, pavirto revoliuciniu kunkuliuojančiu ugnikalniu, kurio lava veržėsi plačiai ir toli, degindama socialinę tuometinės Prancūzijos sistemą“.

     Ant universiteto sienos atsirado užrašas: „Jau dešimt laimės dienų“. Pradėta nuo pasenusios švietimo sistemos klibinimo revoliucija persimetė į fabrikus ir ekonomines reformas ir baigėsi tuo, kas šiandien vadinama moderniąja Prancūzija.
     Kibucų judėjimas ir jų idėjos vaidino svarbų vaidmenį įkuriant Izraelį. Bet iš lygybės idėjų mažai kas beliko.

     Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, keletas jaunuolių, kurie prieš beveik šimtą metų įsikūrė prie Jordano upės žiočių netoli Genazareto ežero, atrodo kaip grupelė nuo pasaulio atitolusių keistuolių. „Mes atvykome, kad suskurtume nepriklausomą hebrajų nausėdiją, kolektyvinę gyvenvietę, kurioje nebus nei išnaudotojų nei išnaudojamųjų - komuną “, - rašė jie.

     Mieli Fronto bendražygiai, visi suvažiavimo dalyviai,

     Visų pirma, leiskite Jus širdingai pasveikinti, nuo pat ankstyvo ryto atvykus iš artimų ir tolesnių Lietuvos vietovių – malonu ir džiugu matyti Jus čia, šioje salėje Vilniuje. Labai tikiuosi, kad šią dieną ne tik įprasminsime svarbiais sprendimais, net tik apjungsime mūsų protus iš širdis kilniems tikslams, bet ir rasime laiko šiltai pabendrauti vieni su kitais, artimiau susipažinti, pasikeisti įspūdžiais, aptarti naujas idėjas.

       Šį pirmadienį, gegužės 19 d., Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas pradėjo nagrinėti 30 metų vilniečio Artūro P. baudžiamąją bylą dėl internete parašyto komentaro, kuriuo buvo kurstoma smurtauti bei fiziškai susidoroti su romų tautybės asmenimis. Teisme jis pasakojo, kad perskaitė publikaciją, kurioje muzikos grupės „Skamp" dainininkė E. Jennings dalijosi savo sesers Annės ir jos vyro nemaloniais įspūdžiais po vizito Vilniuje. Artūras P., pasipiktinęs garsios dainininkės Ericos Jennings pasakojimu apie Vilniaus senamiestyje skustagalvių įvykdytą išpuolį prieš tamsiaodį, interneto svetainėje parašė komentarą, kuriame paragino skustagalvius „prasinešti" per čigonų taborą – tada būtų sutramdyta prekyba narkotikais.

      Š.m. gegužės 22 d. „Jaunimo iniciatyva” ir piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje” prie Seimo surengė studentų mitingą, kurio metu buvo priimta rezoliucija, nukreipta prieš oficialiųjų studentiškų organizacijų - Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) - prisitaikėliškumą ir neveiksnumą. Nepaisant to, šios organizacijos, kurios virto laisvą iniciatyvą stabdančiomis biurokratinės valdžios įstaigomis arba kvailas pramogas siūlančiais komerciniais laisvalaikio organizavimo centrais, ir toliau demonstruoja savo abejingumą, aroganciją ir hierarchinį požiūrį. T.y. ir toliau mala šūdą.

       Šalyje užsimota įgyvendinti aukštojo mokslo pertvarką. Tokios reformos – nekasdieniai įvykiai bet kurios valstybės gyvenime. Dėl savaime suprantamų priežasčių minėtoji pertvarka turėtų būti Lietuvos jaunimo ir bent jau skaičiumi gausių jo organizacijų pagrindinė diskusijų tema, o pastangos ją pakreipti kuo konstruktyvesne ir naudingesne pačiam jaunimui, visai tautai ir valstybei linkme – svarbiausias viešosios veiklos uždavinys ir tikslas. Juk, kad ir ką bekalbėtume, yra akivaizdu, kad toji reforma yra valstybės ir jai atstovaujančios valdžios žingsnis, galintis lemtingai paveikti tūkstančių jaunų žmonių gyvenimus.

       “1968 metų gegužės mėnuo yra antras pagal svarbą istorinis XX a. įvykis Prancūzijoje po Antrojo pasaulinio karo”, - pareiškė laikraštis Le Monde viename iš daugelio pastaruoju metu pasirodžiusių straipsnių 40-osioms šių įvykių metinėms paminėti. Tačiau nebūtų prasilenkta su tikrove teigiant, kad 1968-ieji yra prancūzams svarbesni už Europą sukrėtusį pasaulinį karą. Tokį įspūdį sukelia ne tik šioms metinėms skirtų televizijos laidų, knygų ir straipsnių gausa, bet ir eilinių prancūzų reakcija.

      Gegužės pradžioje Amerikos prezidentas G. Bushas padarė dar vieną stulbinantį atradimą: jo manymu, pagrindinė maisto kainų didėjimo visame pasaulyje priežastis - išaugęs viduriniosios indų klasės apetitas! „Jų daugiau nei Amerikoje. Vidurinioji jų klasė didesnė už visų mūsų gyventojų skaičių. Kai imi turtėti, tai nori valgyti vis daugiau ir vis geresnio maisto. Todėl paklausa auga, o kainos - kyla”. Šie oficialūs G. Busho žodžiai, ištarti  artėjančios pasaulinės maisto krizės ir visuotinio bado akivaizdoje, papiktino ne tik Indijos, bet ir viso trečiojo pasaulio gyventojus.

       JAV imperialistinio karo Afganistane auka tapo Lietuvos karys. Vakar 34 metų seržantas Arūnas Jarmalavičius iš Alytaus padėjo galvą šalyje, į kurią antrą kartą per trisdešimt metų siunčiami Lietuvos kariai. Prieš tai juos ten siuntė Sovietų imperialistai, dabar – nusikaltėlių respublikonų grupuotė iš Vašingtono, kurios karo nusikaltimai Irake ir Afganistane verti antrojo Niurnbergo. Klusnūs jų tarnai ir kolaborantai Lietuvoje nežada išvesti Lietuvos kariuomenės iš karštųjų taškų. Todėl kviečiame visus imperialistinio karo, JAV valdžios ir stambiojo kapitalo, suinteresuoto karo veiksmais, priešininkus pamąstyti apie aktyvaus pasipriešinimo organizavimą. Kitaip vis daugiau lietuvių žus kovoje už korporacijų ir JAV valdančių fundamentalistų interesus.

      Beveik visose postsovietinėse šalyse klesti valstybės toleruojama homofobija, ultranacionalizmas, dešinysis ekstremizmas ir religinis fundamentalizmas. Homofobiškas požiūris į seksualines mažumas nedaug tepasikeitė nuo tų sovietinių laikų, kai už buvimą gėjumi ar lesbiete buvo baudžiama valstybės lygmeniu - tiesiog pritaikomas baudžiamasis kodeksas. Nors šiuo metu homoseksualizmas postsovietinėje erdvėje ir nelaikomas kriminaliniu nusikaltimu, tačiau homofobiją toliau skatina radikalūs ultradešinieji „patriotų” judėjimai, nacionalistinės grupuotės ir religinių fundamentalistų organizacijos. Blogiausia tai, kad šių šalių valdžia ir korporacinė žiniasklaida, siekdama populistinių tikslų, sumaniai manipuliuoja viešąja nuomone - pačios bjauriausios homofobijos ir dešiniojo ekstremizmo apraiškos pateikiamos kaip „norma” ir „tautos valia”, jos netgi bandomos įteisinti įstatymais.

       Savaitgalį, gegužės 24-25 dienomis, Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos salėje (Konstitucijos pr.3) vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje “Naujosios kairės atgimimas: demokratija, ekonomikos plėtra ir darbo judėjimas“  Lietuvos, Estijos ir Norvegijos mokslininkai ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovai analizuos neetiškas darbo praktikas ir konkrečius būdus, kuriais darbuotojai gali kovoti už savo teises ir jas ginti.

       Savo išskirtine patirtimi konferencijoje pasidalins neseniai įsikūrusi prekybos tinklo „Iki“ darbuotojų profsąjunga. Bendradarbiaudami su Lietuvos darbo federacija „Iki“ profsąjungiečiai jau rengia pasiūlymus dėl darbuotojų kolektyvinės sutarties; tokių sutarčių su darbdaviais kol kas nėra sudarę nei vieno prekybos tinklo darbuotojai Lietuvoje.

      2006 m. Taline susikūrė iniciatyvinė „PunaMust” (liet. - „Raudona ir juoda”) grupė. Savo ideologija „PunaMust” itin artima autonomams. Nusprendėme praplėsti savo akiratį ir sužinoti daugiau apie Estijos libertarus, tuo pačiu jų paklausinėjome ir apie pilką kasdienybę.
      („Autonominis veiksmas”)