1. Pavojingai išaugo stambaus kapitalo grupuočių įtaka politikos bei biurokratijos elitui, Lietuvoje ryškėja oligarchinio kapitalizmo tendencijos.

      2. Nemaža visuomenės dalis yra  nusivylusi visomis Lietuvą valdžiusiomis politinėmis jėgomis, taip pat ir vadinamosiomis „tradicinėmis“ ar „klasikinėmis“ šalies politinėmis partijomis – pagrindinėmis dešiniosiomis ir save kairiosiomis vadinančiomis partijomis.

      2008 metų pabaiga ir ateinantys keleri metai žada socialiai karštą klimatą. Socialiniai prieštaravimai kaista iki žarijų raudonumo. Kyla beveik visų produktų ir paslaugų kainos, nesant algų ir pensijų ryškesniam didėjimui. Vėl pirmiausiai kentės labiausiai neapgintieji: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos. Regis, pasaulio ir Lietuvos galingieji apsisprendė išmelžti iš liaudies viską iki paskutinio skatiko. Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą nuo Pietų Amerikos iki Europos. Skurdesnėse šalyse liaudis kelia riaušes, labiau pasiturinčiose ritasi streikų banga. Net 70-80 procentų apklaustų Vakarų Europos gyventojų įsitikinę, kad pajamų skirtumai jų šalyse yra per dideli.

       Tai vyksta Hondūre, vadinamoje laisvojoje ekonominėje zonoje arba maquiladora – nutriušusioje miško laukymėje, apsuptoje aukšta tvora, kurios viršuje – labai aštri viela. Viduje krūva fabrikų gamina pigius drabužius ir papuošalus Amerikos kompanijoms. Teritoriją saugo ginkluoti sargybiniai, dauguma jų – Hondūro ginkluotų pajėgų veteranai, žmogaus teisių gynėjų kaltinami žudymais, prekiavimu narkotikais ir politinių kalinių naikinimu.

       Čia dirba daugiausiai jaunimas, daugiau nei 80 procentų dirbančiųjų sudaro moterys. Hondūro sweatshopo (prakaito įmonės) darbuotojų amžiaus vidurkis – penkiolika metų, nors yra ir dešimtmečių vaikų. Darbo diena trunka iki keturiolikos valandų, per savaitę nežmoniškame karštyje dirbama šešias dienas. Darbininkams leidžiama perdien turėti tik dvi griežtai prižiūrimas pertraukas, kad jie nusipraustų ir atsigertų vandens. Dažnai darbo diena neapribojama fabriku. Kad būtų įvykdyti gamybos įsipareigojimai, kai kurie darbininkai nešasi siuvinius namo ir su visa šeima pluša ten pernakt.

       Šiandien, birželio 24 d., po pietų interneto portalas bernardinai.lt patalpino straipsnį „Renkami parašai po peticija – „Ne – JAV priešraketinei gynybos sistemai Lietuvoje!”. Straipsnyje buvo pateiktas peticijos tekstas ir trumpa redakcijos nuomonė peticijoje išdėstytų reikalavimų klausimu. Bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas teigė, jog pats nepasirašysiąs šios peticijos, tačiau informuoti apie šią pilietinę akciją, jo manymu, būtina. Po kelių valandų šis straipsnis buvo pašalintas. Redaktorius A. Navickas taip paaiškino pašalinimo priežastis (mūsų manymu svarbiausias vietas paryškinome):
      Daniele'is Ganseras, Bale universiteto (Šveicarija) šiuolaikinės istorijos profesorius, Naftos ir dujų piko tyrimų asociacijos (The Association for the Study of Peak Oil and Gas, ASPO) Šveicarijos skyriaus prezidentas, išleido knygą „Slaptos NATO armijos: terorizmas Vakarų Europoje“. Kaip rodo jo tyrimai, Jungtinės Valstijos 50 metų laikotarpyje organizavo teroro aktus Vakarų Europoje, kuriuos po to melagingai priskirdavo kairiesiems ir kraštutiniams kairiesiems, kad diskredituotų juos rinkėjų akyse. Ši strategija naudojama ir šiandien, kad sukeltų islamo baimę ir pateisintų karus dėl naftos. D. Ganserą kalbina šveicarų žurnalistė Silvia Cattori.

      Jau nieko nebestebina, kad Lietuvos Respublikos Seimas vis atviriau rodo savo tikrąją paskirtį – aptarnauti stambųjį verslą, valstybės finansais kurti tam verslui kuo geresnes sąlygas, įtvirtinti būdus nuleidinėti valstybės lėšas ir turtą į privačias kišenes ir plėtoti politinę verslininkystę. Politinė verslininkystė plėtojama taip, kad pati valstybė taptų pagrindiniu vieningo verslo instrumentu, nepaliaujamai didinančiu politinio elito, aukštosios valdininkijos ir didžiųjų verslininkų gerovę. Didinančių taip, kaip nė nesvajoja vakarų demokratinių šalių politinis bei kitoks elitas. Vis dėlto mūsų politikai dar dangstosi „valstybės“ ar „visuomenės“ interesų figos lapeliais, ypač prieš rinkimus - siūlydami ragauti „išmintingos“, „darbietiškos“ ar „teisingietiškos“ politikos srėbalo.

     Vienintelis tikras pacifistas yra karingas pacifistas, kuris kiekvienu metu ir kiekviename gyvenimo fronto sektoriuje kovoja su karo priežastimis. Pacifizmo vieno nepakanka, jei toleruojamas smurtas ir jėga. Kas nekovoja kiekviena proga su socialiniu, politiniu ir ekonominiu neteisingumu, tas nėra joks pacifistas. Milton Mayer „The Churchman“, Niujorkas, 1958 m.

     Neseniai pasirodžiusioje knygoje „Naujas šaltasis karas“ britų žurnalistas Edwardas Lucasas bandė mums įrodyti, kad tarptautinių santykių atšalimo grėsmė kyla iš Kremliaus. Jei tuo patikėjote, jei patikėjote demagogija, kurią jau ne vienus metus skleidžia Lietuvos dešinieji, jums sunku bus suvokti, kad šaltasis karas iš tikrųjų prasideda, bet jį pradeda kita imperija – JAV.

      „AB Vievio paukštynas įkurta 1967 m. ir sėkmingai dirba Lietuvos rinkoje iki šių dienų. Šiuo metu tai yra didžiausias paukštynas Lietuvoje, renkantis virš 300 mln. kiaušinių per metus.“ Tiek galima rasti oficialios pirminės informacijos internete apie Vievio paukštyną. Taip pradėti būtų galima ir Vilniaus paukštyno pristatymą... Bet palaukit, mes juk ne B. Januševičiaus plagiatoriai, kad teigtume „taip nežmoniškai norisi vištos“ ir tuo pagrindu rašytume ilgą ir (ne)nuobodų, ekonominių kazusų prisodrintą straipsnį apie Lietuvos vištų rinkos padėties subtilybes.

      Kalbant apie žmonių stebėjimą viešose vietose video aparatūra, paminėti G. Orwelo „1984-uosius" yra gero tono ženklas. Negi iš jo knygų pažįstama tikrovė tampa realybe?    

      CCTV panoptikumas

      CCTV (Close Cirquit Television) yra TV kamerų tinklas, leidžiantis realiu laiku stebėti įvykius. Nuo įprasto televizijos tinklo šis tinklas skiriasi tuo, kad vaizdas transliuojamas tik į vieną patalpą, kurioje tam tikri stebėtojai nuolat stebi ekranus. Pirmoji CCTV kamera, rašoma internete, buvo įrengta 1942 metais "Siemens" įmonėje raketų bandymams stebėti.

      Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Freedom House“ („Laisvės rūmai“) vakar, birželio 22 d., paskelbė pranešimą, kuriame teigia, kad Rusija tapo savo regiono antidemokratinių šalių lydere. „Freedom House” nuomone, V. Putino era pagimdė naują elitą, kuris paėmė valdžią į savo rankas. Diegdama „autoritarinį kapitalizmą“, Rusijos valdžia sukūrė vadinamąjį „Geležinį trikampį“, kurio viršūnes sudaro politinė valdžia, verslo oligarchai ir specialiosios tarnybos. „Geležinis trikampis” Rusijoje itin sustiprino politinių oponentų bei žiniasklaidos kontrolę, sukėlė nepriklausomų institutų nykimą ir privertė degraduoti demokratinius procesus šalyje. „Augantis autoritarizmas sukūrė ir užsienio politiką, kuri pasižymi gerokai agresyvesniu ir karingesniu Rusijos elgesiu su savo kaimynais“, – sakoma „Freedom House“ pranešime.

       Vakar, birželio 24 d., Čekijoje įvykęs streikas buvo pats didžiausias nuo 1990 metų. Visuotinis įspėjamasis streikas truko vieną valandą, jame dalyvavo apie 900 tūkst. žmonių. Buvo nutrauktas darbas įmonėse, sustojo visuomeninis transportas ir traukiniai. Svarbiausias streikininkų reikalavimas sustabdyti antisocialines ekonomines reformas, kurias š.m. sausio mėnesį pradėjo dešiniųjų vyriausybė. Kaip teigia profsąjungų lyderiai, reformos yra „antisocialinio charakterio, naudingos tik patiems turtingiausiems visuomenės nariams ir varžo finansinius interesus dirbančiųjų, kurių realiosios pajamos vis mažėja“.

      Amerikoje priimtas ryšių sekimo įstatymas

      Praeitą savaitę JAV valdžia pritarė prieštaringai vertintam ryšių sekimo įstatymui. Demokratų ir respublikonų partijos susitarė dėl nesankcionuoto ryšių stebėjimo ir įstatymu apsaugojo stebėjimui padedančias ryšių kompanijas. Šis įstatymas apsaugos nuo teismo tas ryšių kompanijas, kurios padeda vyriausybei klausytis piliečių telefoninių pokalbių ir sekti susirašinėjimą internete. Nesankcionuotas ryšių stebėjimas JAV vyksta jau šešerius metus, per kuriuos įvairioms šnipinėti padedančioms ryšių kompanijoms buvo iškelta apie 40 bylų, kurias iškėlė sekami asmenys ir asmens privatumo teises ginančios organizacijos. Naujasis įstatymas ryšių kompanijoms leistų argumentuoti, kad jos gavo prezidentinius nurodymus, liepiančius stebėti ryšių linijas, siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, ir taip išvengti teismo bausmės.